JAV vyriausybė ruošiasi tokiems įvykiams, kaip karas, katastrofiškas visuomenės krachas ir net asteroido vizitas, o kariškiai vykdo pratybas tam atvejui, jei įvyks „didelė ekonominė katastrofa“ ir „neramumai“. Turint tai galvoje, nereikia būti proto bokštu, kad toks karinių žaidimų scenarijus numato ir valdžios tęstinumą, o tai reiškia, kad elitiniams atsarginės vyriausybės nariams reikalinga vieta, kur jie išgyventų katastrofą.

Pats bunkerių egzistavimo faktas nėra paslaptis ir daugybė jų išsidėstę po visą šalį. Sklinda gandai, kad vyriausybė yra pastačiusi tikrus požeminius miestus, kurie išsiplėtę per šimtus tūkstančių kvadratinių metrų ir yra aprūpinti viskuo, pradedant branduoliniais generatoriais, baigiant objektais, galinčiais pagaminti bet kokį šiuolaikinės pramonės objektą. Idėja čia tokia, kad bet kokio globalinio kataklizmo atveju žmonių rasė galėtų išgyventi ir klestėti, nepraradusi technologinių praėjusių dviejų šimtmečių pasiekimų. Skaityti visą

60 proc. gyventojų mano, jog Lietuvai reikia suskystintų gamtinių dujų terminalo. Šių metų sausio mėnesį

© Vizualizacija

atlikus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimus daugiau negu 17-oje miestų ir 56 kaimuose, tyrimai parodė, jog šalies gyventojai palaiko Lietuvos siekį statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų - 60 proc. pritarė SGD terminalo reikalingumui ir tik 8 proc. teigė, jog tokio terminalo nereikia.

Labiausiai terminalo reikalingumą palaiko Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio miestų gyventojai -71,1 proc. Net 77 proc. gyventojų žino apie įgyvendinamą SGD terminalo projektą Lietuvoje, respondentų amžius pasiskirstė tolygiai - nuo jaunesnių iki vyriausio amžiaus.

Skaityti visą

© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Jeigu per metus statomas objektas nepriduodamas arba statybos toliau netęsiamos, siūloma įpareigoti objekto savininkus mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Tokį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs Seimo narys Valentinas Mazuronis siūlo išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio objektų sąrašą.

V. Mazuronis siūlo panaikinti išimtį, numatančią, kad faktiškai nenaudojamas nekilnojamas turtas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka, neapmokestinamas, jeigu nekilnojamojo turto objektas (pastatas, statinys, inžinerinis statinys ir tinklas, susisiekimo komunikacija, kultūros paveldo statinys) pasibaigus statybą leidžiančių dokumentų galiojimo terminui per metus nepriduodamas įstatymų nustatyta tvarka arba nesikreipiama į atsakingas institucijas dėl statybą leidžiančių dokumentų galiojimo termino pratęsimo.

Skaityti visą

Nepaisant šiuo metu vyraujančios lengvos ekonominės įtampos, perspektyvūs ir kokybiški produktai

Turtas (SCANPIX nuotr.)

nepraranda savo patrauklumo bei yra itin paklausūs tarp pirkėjų. Tuo įsitikino Vilniaus prieigose Bendorėlių gyvenvietėje naujų kotedžų projektą įgyvendinanti bendrovė „Markeris“. Pirmasis projekto statybų etapas, kurį sudarė 12 kotedžų, buvo pradėtas 2011 metų liepą. Pardavimas – tų pačių metų rugpjūtį. O gruodžio mėnesį visi 12 kotedžų jau buvo parduoti. Kotedžų išpardavimas teužtruko 5 mėnesius.

„Nuosaikiomis nuotaikomis gyvenančios rinkos akivaizdoje tokie pardavimo tempai verčia nustebti, be to, sunkiai beprisimenu tokią spartą. Įvertinus išties aktyvią paklausą, tampa akivaizdu, kad rinkai yra siūlomas kokybiškas produktas už protingą kainą. Taip pat galime pagrįstai galvoti, kokiam būstui šiandien dieną teikiamas vienas didžiausių prioritetų“, – kalbėjo išskirtinės šio projekto pardavimo koordinatorės UAB „Ober-Haus“ atstovas Marius Čiulada. Bendorėlių kotedžų kainos prasideda nuo 310 tūkst. litų. Skaityti visą

Būsto paskolų rinkoje skandinavų bankai klientams bruka naują jauką, rašo „Respublika“. Potencialius buto

Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

ar namo pirkėjus bandoma įtikinti, kad atėjo laikas, kai gyventojams yra kur kas geriau skolintis litais nei eurais. Esą paskolos nacionaline valiuta taip atpigo, kad tapo pigesnės už kreditus bendrais europiniais pinigais.

“Respublikos” kalbinti finansų analitikai neabejoja, kad tai yra dar vienas bankų sūris pelėkautuose. Dalis skandinavų bankų apie neva naują tendenciją būsto paskolų rinkoje pradėjo skelbti iškart po Naujųjų metų. Naujiems klientams vis atkakliau brukama mintis, kad pastaruoju laiku esą imant kreditus butams ir namams įsigyti vis labiau nusisukama nuo eurų ir mieliau pasirenkama lietuviška valiuta. Ypač įkyriai tokią mintį Lietuvos gyventojams bruka švedų “Swedbank”.
Lietuvos bankų asociacija pateikia duomenis, iš kurių matyti, kad šiuo metu fizinių asmenų paimtų paskolų dydis iš asociacijai priklausančių bankų siekia 20,2 mlrd. litų. Lietuvos banko liepos 1 d. duomenimis, paskolos eurais sudarė 73 proc. visų paskolų. Anot Lietuvos banko, lapkritį naujiems būsto kreditams litais bankai taikė vidutines 3,94 proc., o eurais - 3,71 proc. palūkanas.

Skaityti visą

“Atvažiuokite pažiūrėti, kaip niokojami Juodkrantės miškai. Dėl tų nelegalių statybų didžiausi ginčai vyksta, o čia pat draskomas saugomas miškas:
nežiūri, kad šlapia, vis vien važinėja sunki technika, kerta kalnapušes, ardo miško paklotę”, - piktinosi “Vakarų ekspresui” paskambinę neringiškiai.

Iš tiesų nurodyta kirtavietė Juodkrantėje dar nepasnigus atrodė liūdnai: gilios ratų provėžos, styrantys kalnapušių kelmai, išvažinėtos pakelės, nuplėštas į mišką trukdęs įvažiuoti užtvaras…
Kaltina neūkiškumu

Skaityti visą

Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje prasidėjo sujudimas. Viena priežasčių, kodėl klaipėdiečiai ėmė

© Vytauto Petriko nuotr.

aktyviau pirkti, manoma, yra banko „Snoras“ bankrotas – žmonės atgautus jame laikytus pinigus investuoja į naują būstą.

Nusiperka ir nuomoja

„Galbūt “Snoro„ bankrotas ir nėra vienintelė priežastis, paskatinusi atsigavimą nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau po jo klaipėdiečiai išties ėmė aktyviau pirkti butus. Juos įsigyja ir patiems gyventi, ir išnuomoti bei taip gauti pajamų“, – teigė vienos seniausių nekilnojamojo turto agentūrų Klaipėdoje „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.

Jo nuomone, pirkti butus žmones paskatino ir metų pradžioje išsakyti didžiųjų bankų analitikų pastebėjimai apie pinigų kaupimą pensijai. Skaityti visą

Forumas nuo žemės iki namo

Lietuvoje įsteigti aštuoni valstybiniai gamtos draustiniai. Vyriausybė patvirtino naujų gamtos draustinių

Margupio slėnis.

ribas ir jų nuostatus.

Draustiniai įkurti vertingiausiose saugomose teritorijose, kuriose kyla didžiausia grėsmė rūšims ir natūralioms buveinėms išlikti. Net 3 draustiniai įsteigti Ukmergės rajone.

Bendras naujai įsteigtų Jurgelionių ir Margupio botaninių bei Adomiškio, Smiltynės, Svirplinės, Rūžo, Šaltuonos ir Žaliosios pievų botaninių-zoologinių draustinių plotas yra 279,27 ha, informavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Skaityti visą

Dalis Lietuvos kaimų gyventojų, entuziastingai sutikusių žinią, kad sulauks Europos Sąjungos (ES)

Asbesto stogai („Lietuvos žinių" nuotr.)

paramos asbesto stogams pakeisti, dabar liko it musę kandę - dažnas negalės ja pasinaudoti dėl painių europinių reikalavimų.

ES parama, numatyta sveikatai pavojingai asbestinei stogo dangai pakeisti, yra kur kas mažesnė nei tikėtasi. Negana to, paaiškėjo, kad kai kam pasikeisti tokį stogą be europinės paramos kainuos pigiau negu naudojantis ES pinigais.

Suskaičiavo ir persigalvojo

Išgirdęs apie asbestinės stogų dangos keitimo programą ir jai ES skirtus milijonus litų, Marijampolėje gyvenantis Kęstutis pamanė, kad būtų gerai pakeisti kaime gyvenančių tėvų namo stogą. „Namas nedidelis, dvišlaitis, dengtas gal prieš kokius keturis dešimtmečius. Keisti stogo dangą jau būtina. Juolab kad pakeisti seną asbestinį šiferį beasbesčiu nėra sunku“, - LŽ pasakojo vyriškis. Jo skaičiavimais, tai kainuotų apie 10 tūkst. litų. Skaityti visą